varšavinis

varšavìnis, -ė adj. (2) žr. 2 varšuvinis: 1. Varšavìnis laiškas KŽ. Varšavìnis avilys LKAI175. Vėliau ir varšavìnių [avilių] turėjom, sode tėtukas laikė Vlkv. Varšavìnės bulvės – rausvos, duobėtos Šts. 2. Varšavìnis dienininkas KŽ.